popigis

pópigis, -ė adj. (1) 1. J gana pigus: Prekės popigės ir prieinamos rš.

pópigiai adv.: Jeigu gauna pópigiai, tai perka Skr. Karvę pópigiai nupirko Jnš.

2. kiek per pigus: Matys, kad pópigis, mislys, kad negeras Slm.

pópigiai adv.: Pópigiai atidavei, pasiskubinai Slm.